<
 
 
2018 m. rugsėjo 19 d. 16:58 delfi.lt
Linkevičius ragina nedelsti nukelti Jono Noreikos – Generolo Vėtros atminimo lentą

Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius ragina institucijas nukabinti karininko Jono Noreikos – Generolo Vėtros atminimo lentą Vilniaus centre, įvertinus jo kolaboravimą su nacių okupantais.

Ministro teigimu, sąžiningas istorijos įvertinimas padėtų užkirsti kelią priešiškai propagandai, kuri melagingai juodina Lietuvos laisvės kovotojų atminimą. „Mes neturime padėti propagandistams. Turime principingai reaguoti, iškilus nenuginčijamiems faktams apie atskirų žmonių nederamą elgesį ar kolaboravimą su naciais“, – BNS trečiadienį sakė ministras. „J. Noreikos pavyzdys kaip tik toks ir yra. Jo gyvenimas buvo įvairus, tiesa, kad jis kalėjo konclageryje, kovojo už Lietuvą. Bet taip pat prieš akis turiu kopijas dokumentų, kurios liudija apie aiškų kolaboravimą su naciais, formuojant žydų getus ir nusavinant žydų turtą“, – teigė L. Linkevičius. „Savivaldybė, Mokslų akademija, Vrublebskių biblioteka neturėtų stumdyti atsakomybės vieni nuo kitų ir imtis priemonių, kad tos lentelės ten neliktų. Mes čia turėtume nesvyruoti“, – sakė ministras. Lietuvos žydų bendruomenė ir kai kurie intelektualai jau ne vienus metus ragina pašalinti J. Noreikai skirtą atminimo lentą nuo Lietuvos Mokslų akademijos Vrublebskių bibliotekos pastato sostinės centre. Jie teigia, kad toks garbingas atminimo ženklas nedera, įvertinus tai, kad J. Noreika, būdamas Šiaulių apskrities viršininku, pasirašė raštus dėl žydų geto steigimo ir žydų turto tvarkymo. J. Noreikos atminimo lentos gynėjai akcentuoja, kad J. Noreika vėliau karo metais buvo pats įsitraukęs į antinacinę veiklą, buvo Gestapo areštuotas ir uždarytas į Štuthofo koncentracijos lagerį. Jie taip pat pabrėžia J. Noreikos nuopelnus antisovietiniame pogrindyje, kai jis su bendražygiais aktyviai ruošėsi sukilimui. J. Noreika buvo suimtas 1946 metų kovą, o kitąmet okupacinės sovietų valdžios sušaudytas. Anot L. Linkevičiaus, Lietuvai neišsprendžiant šio klausimo, propaganda juo naudojasi, melagingai kaltindama kolaboravimu su naciais visą partizaninį pasipriešinimą. „Konkretūs asmenys, kurie dalyvavo nusikaltimuose, turi būti deramai įvertinti. Jei to nedarome, prisidedame prie propagandos mašinos, kuri nori apjuodinti visus, – sakė L. Linkevičius. Lietuvos žydų bendruomenė anksčiau ragino atminimo lentą nukelti iki rugsėjo 23-osios, kai bus minimos Vilniaus geto likvidavimo 75-osios metinės. Rugsėjo 23-oji Lietuvoje yra minima kaip Lietuvos žydų genocido aukų atminimo diena.

delfi.lt